Maaŋgah sämmilij vuoigâdvuođáid lohtâseijee ruossârijdoh já konflikteh puátih historjálijn kelduin já jieškote-uvlágánij intressij konfliktijn páihálii tääsist. Taat uáinoo kyevti uđđâ sierânâsčielgiittâsâst, moh láá rahtum Sämmilij tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomission.
Sämikulttuur emeritusprofessor Veli-Pekka Lehtola čielgiittâs “Suomâ staatâ sämipolitiik jiečânâsvuođâ ääigi komiteasmiettâmušâi uáinust” já riehtitiettuu tuáhtár Juha Guttorm čielgiittâs “Sämmilij vuoigâdvuođah já oovtviärdásâšvuotâ – mondiet sämmilij sajattuv nanodem šoddâdij vyestilihâdâs 1990-lovo aalgâst?” čielgejeh Suomâ sämmilij riävtálii sajattuv ovdánem muddoid aldahistorjást.
Lehtola analysist čielgiittâsâstis staatâ já sämmilij koskâvuođâid 1900-lovo aalgâst onnáá piäiván viiđâ komiteasmiettâmuš (1905, 1938, 1952, 1973 já 1990) peht. Čielgiittâs tárkkoo, mon vuáđuld staatâ lii kuáhtám sämmilijd sehe magareh jurdâččemvyevih já roolih láá miäruštâllâm tom, maht sämiaašijn lii savâstâllum já meridum. Lehtola kiddee čielgiittâsâstis huámášume eres lasseen meiddei toos, et kiäh láá onnum äššitobden já maht sämmilij jienâ lii kullum jieškote-uvlágánij aaigij.
Guttorm čielgiittâs vuáju eromâšávt 1990-lovo aalgâst álgám lahâasâttemhavváid, moi ulmen lâi nanodiđ sämmilij riävtálii sajattuv. Sämikuávlu väldiaalmug vuástálistij haavâid korrâsávt. Puoh enâmustáá vuástálistui sämmilij kulttuurjiešhaaldâšmân kyeskee lahâubâlâšvuotâ. Čielgiittâs tárkkoo, mondiet sämmilij vuoigâdvuođâi nanodem vuástálistui já maht vuástálisteeh iberdii aalmugjesânij oovtviärdásii kohtâlem vátámâš.
Guttorm mield vižeh kulttuurjiešhaldâšemlaavâin orostittii sämmilij riävtálii sajattuv ovdánem, mii lâi peessâm šiev aalgân 1990-lovo aalgâst, já siämmáš almoon juátkoo ain-uv.
– Čielgiittâs mield vala onnáá peeivi-uv juátkojeijee vižže sämmilâšvuođâ miäruštâlmist lii uážžum aalgâs jiešhaldâšemlaavâin, moh kieđâvuššojii ovdâskoddeest 1990-lovo aalgâst.
Meiddei Lehtola kieđâvuš čielgiittâsâstis nuuvt kočodum “nälittemes täsiáárvu” teema.
– Sämmilii algâaalmug vuoigâdvuođáid lohtâseijee savâstâlmist šoodâi vyestilihâdâs, mast eres páiháliih ulmuuh vađâškuottii siämmáid vuoigâdvuođâid. Lehtola čáálá, et paijeel 40 ihheed jotkum konflikt keežild sämmilij vuoigâdvuođáid kyeskee lahâasâttem lii orostâm.
Almostittem tilálâšvuotâ Sajosist Anarist já káidusin koskoho 5.2. tme 10–15
Lehtola já Guttorm sierânâsčielgiittâsâi almostittemtilálâšvuotâ lii ávus puohháid, já tot uárnejuvvoo Säämi kulttuurkuávdáš Sajosist Anarist koskoho, kuovâmáánu 5. peeivi tme 10–15. Tilálâšvuotân puáhtá uásálistiđ meiddei káidusin Zoom peht. Striimam päddejuvvoo.
Tilálâšvuotâ lii suomâkielân.
Lieggâsávt tiervâpuáttim!
Čielgiittâsah almostuveh Staatârääđi nettisiijđoin koskoho 5.2. tme 8:
- Veli-Pekka Lehtola: Suomâ staatâ sämipolitiik jiečânâsvuođâ ääigi komiteasmiettâmušâi uáinust: https://urn.fi/URN:ISBN:978-952-383-584-9
- Juha Guttorm: Sämmilij vuoigâdvuođah já oovtviärdásâšvuotâ – mondiet sämmilij sajattuv nanodem šoddâdij vyestilihâdâs 1990-lovo aalgâst?: https://urn.fi/URN:ISBN:978-952-383-920-5
Čielgiittâsah kuleh Sämmilij tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio sierânâsčielgiittâsâi rááiđun. Komissio pargon lii selvâttiđ sämmilij feerim olgoštem já assimilaatio sehe pyehtiđ oovdân vuovijd, moiguin sovâdâttâm algâaalmug sämmilij já Suomâ staatâ kooskâst huksejuvvoo. Tiäduh komission rahtum čielgiittâsâin kávnojeh komissio nettisiijđoin čujottâsâst https://sdtsk.fi/julkaisut/.