Raportist kulloo sämmilij jieijâs jienâ
Komissaar Anni-Siiri Länsman 4.12.
Buorit olbmot, pyereh kuldâleijeeh!
Onne mij ep almostit tuše Sämmilij tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio raportijd.
Onne mij lekkâp savâstâllâm, mii kuoskât mijjân puohháid.
Komissio lii pargoos ääigi kuullâm suullân nelji čyeđe sämmilâžžâd, kiäh láá juáhám mijjân feeriimijdis tast, maggaar lii eelliđ sämmilâžžân Suomâst. Komissio vuorkkim muštâlusâin kulloo sämmilij jieijâs jienâ – mii feeriimij tuotâvuotâ.
Suullân peeli kullum ulmuin adelii love muštâlusâidis almostitmân nomâiguin. Mij meridijm kuittâg oovdânpyehtiđ puoh nomâttemmin. Tot puáhtá oovdân sämmilii siärváduv kollektivlii jienâ já kunnijât ärbivuovijd, mast tiätu já mušto eelih siärváduvâst.
Sämmilij muštâlusah lekkih máhđulâšvuođâ vijđes já huksejeijee savâstâlmân já koŋkretlijd nubástussáid. Kulâmáid uásálistám sämmiliih láá čáittám stuorrâ luáttámuš komission, já pettâšume ličij styeres, jis mihheen ij tábáhtuuččii. Sämmiliih vyerdih koŋkretlijd tavoid, moh nanodeh sii sajaduv algâaalmugin já torvejeh sämikielâid, ärbivuáválijd iäláttâsâid já kulttuur puátteevuođâ.
Maaŋgah sämmiliih kovvejii keppisis tobdo, ko sij viijmâg ožžuu jyehiđ josijdum feeriimijdis. Mottoom elilâm olmooš muštâlij, et ij lah uđđâ aassâmsajestis iheluvvijd halijdâm čäittiđ, et sun lii nuorttâlâš, tondiet ko lii poollâm, et tast čuávu miinii pahaid. Taat palo ciegâi sunjin pärnivuođâst já nuorâvuođâst feerejum unohâs lattim tiet, mii čuosâi sunjin eidu nuorttâlâžžân.
Persovnlávt taat muštâlus lâi munjin tavesämmilâžžân komissaarin vááimun čyeccee. Tot čullij munjin, et mun jiem lamaš ovdil ollásávt addim nuorttâlij fiäránijd já toi eellimavalijd vaiguttâsâid. Ko kulâmeh ovdánii, te jyehi muštâlus, jyehi juohhum mušto, puovtij oovdân uđđâ peelijd – ij tuše nuorttâlij, mut meid eres sämmilij elimist.
Komissio kuullâmraapoort ij lah tuše tiätupakkeet syemmilijd, mut čoolmijd lekkee proosees meid sämmilijd. Tot čáittá, et sämisiärváduv feeriimijn láá eenâb olemeh ko maid argâpeeivi mij mättip jurdâččiđgin. Tot paajeed uáinusân, et sämisiärváduv muštâlusah siskeldeh pohčâsijd já heeppâdvuođâ, mut meid siđhesvuođâ, räämi já tuáivu. Mij tuáivup, et mii pargo lasseet ibárdâs já liäkká saje koskânâs kuldâlmân – nuuvt sämmilij já syemmilij kooskâ ko sämmilij kooskâ-uv.
Sämmilâš psykososiallii torjuu ohtâdâh Uvjâ lii lamaš čovgâdávt fáárust kulâmijn. Jiegâlij haavij lekkâm kulttuurmiäldásii torjuuttáá ličij lamaš sehe epiovdâsvástádâslâš já epieettisâš. Kulâmijn oovdân pajanâm torjuu tárbu ij meidgin nuuvâ talle, ko komissio pargo nohá, tondiet ko tuotâvuotâ- já sovâdâttâmproosees váátá feeriimij kieđâvuššâm vala kuhháá.
Ohtâ kuávdáš teema kulâmijn lii lamaš sämisiärváduvâi jávuttesvuođâ kulttuur já toos lohtâseijee suhâpuolvâid rastaldittee traumah. Suomâ staatâ lii pajaluvkeččâm sämikielâid já kulttuur já kuáđđám peerusthánnáá sämmilij vuoigâdvuođâin, mii kuođij piškeris luodâid, moh láá sirdum suhâpuolvâst nuubán. Poovčâs ij lah vuálgus tuše ulguubeln, mut meid siärváduv siskiibiälááh ruossâriijdoh láá hammim tiilijd, main váduhis aašijn ij lah sarnum.
Ovdâmerkkân sämmilij kuáhtám ucášem, asâttâhškovlâfeeriimeh, lestadiolii moránemlihâdâs čuolmah já jieškote-uv sämijuávhui koskâsiih ruossâriijdoh láá lamaš josijdum fáádáh. Mii kuullâm ulmuuh láá meid muštâlâm, et láá kuáhtám jiegâlii, fyysilii já seksuallii viehâvääldi, já eskin tääl maaŋgah láá ruokâsmum sárnuđ tain.
Asâttâhškoovlah láá ovdâmerkkân tast, maht jávuttesvuođâ kulttuur lii hämmejum nuolâmáin sämikielâ já kulttuur meddâl kevttimáin heeppâdvuođâ, joba viehâvääldi. Iheluuvijd tassaaš tábáhtum feeriimeh já onnáá peeivi sämikielâi iäláskittem láá siämmáá šlaanti kyehti pele. Heeppâdvuotâ jotá fáárust ain-uv: heeppâdvuotâ tast, et ij määti jieijâs kielâ tâi tuubdâ jieijâs aalmug historjá. Tondiet sämmilii kulttuur nanodem já kielâi iäláskittem ij lah tuše saanij máttááttâllâm, mut meid heeppâdvuođâ vyeittim já olmoošáárvu macâttem.
Syemmilâš ohtsâškodde lii kuhháá jaskodâm sämmilijn: sämmilij historjá já kulttuur ij máttááttuu škoovlâin čoođâ Suomâ, ige sämmilij sajadâh algâaalmugin lah tiäđust vijđáht. Historjá kulâdijn staatâ lii sajanpieijâm sämmilij jieijâs instituutioid syemmilij instituutioiguin já ärbivuáváliih vuoigâdvuođah láá luávkkájum. Sämmilij oovdân pyehtim čuolmah iä lah ain aiccum iäge tubdâstum.
Sämisiärváduvâi jávuttesvuođâ kulttuur ij lah šoddâm sujâittáá. Tot lohtâs sehe persovnlijd traumatlijd feeriimáid já meid sämmilij historján. Tom lii nanodâm iheluuvij ääigi muivim vižže sämitiggelaavâst. Vaigâdis aašijn láá jávuttum, vâi toh iä muttuuččii ulguubiälásij kieđâin viärjun sämmilij vuástá. Jávuttesvuotâ lii išedâm piergiittâllâđ, mut siämmást iästám noođij kepidem já sirdám pohčâsijd suhâpuolvâst nuubán.
Tondiet mijjân lii tehálâš savâstâllâđ täin aašijn já hammiđ torvolijd tiilijd, main rašes feeriimijd-uv puáhtá jyehiđ ráávhust.
Jyehi sämmilâš suhâpuolvâ ferttee kieđâvuššâđ jieijâs náál sämmilij historjá keerdijd já rašes čuággáid – joskâdvuođáin, sárnumáin tâi ucâmáin uđđâ vuovijd puárániđ. Moonnâm äigi ij lappuu, mut iälá mist ain-uv.
Mut lii tehálâš mušteđ taam: sämmilij stuárráámus vyeimivääri lii noonâ, raajijd rastaldittee siärváduvlâšvuotâ, mii ovtâstit jieškote-uv kuávlui já kielâjuávhui sämmilijd. Taah siärváduvah kyeddih ärbivuovijd já nanodeh oohtânkuullâm suhâpuolvâst nuubán.
Buorit olbmot, Pyereh kuldâleijeeh,
Siärváduvlâšvuotâ lii tot vyeimi, mii kuáddá vaigâdvuođâi paijeel já addel saje tuáivun. Já onne, taan tilálâšvuođâst, mij puohah lep uási ton siärváduvlâšvuođâst.
Tij leppeđ uási ton vyeimist, mii puáhtá mutteđ joskâdvuođâ kuldâlmin já ohtuunisvuođâ ohtâvuottân.
Mottoom mii kuullâm ulmuin kovvee komissio kuullâmproosees merhâšume sämmilijd tánávt: ”Tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio lii faallâm torvolii saje sárnuđ jieijâs feeriimijn já hammim jurduu, et veikkâ mun lam aaibâs táválâš sämmilâš, te meid muu maainâs lii tehálâš já áánsáš šoddâđ kullum.”
Sämmilij feeriimeh iä lah sierrejum syemmilii ohtsâškoddeest, pic toh kiemârduvvojeh meid syemmilij feeriimáid. Mij lep kuábbááh-uv fáárust tain – moonnâm ääigi keerdijn, mut meid puátteevuođâ huksiimist.
Ko mij aiccâp taam ohtsii historjá, te pyehtip oovtâst uuccâđ uđđâ saanijd já uđđâ vuovijd kuáhtáđ. Oovtâst mij pyehtip huksiđ uđđâ mainâs – mainâs, mast sämmiliih já syemmiliih láá oovtâviärdásiih já jyehih ohtsii ovdâsvástádâs puátteevuođâst.
Takkâ, et leppeđ uási taan nubástusâst.