Heidi Eriksen 4.12.
Áárvust onnum kuldâleijeeh,
Sämmilâš vijsodâh iätá: Ko tuubdah kieđâd – ađai perrud viiđâ suhâpuolvâst – te tuubdah jieijâd.
Taat muštâl mottoom sämmilijd tehálii áárvust, suuvâst, ton historjást já ärbivyevist. Mij távjá jurdâččep, et mii eellim álgá šoddâmist. Mij lep kuittâg maaŋgâi suhâpuolvâi eellum elimij puáđus. Já mij vaiguttep toi elimân, kiäh iä lah vala šoddâm.
Sämmilij historján lohtâseh ennuv feeriimeh, joba äigipajeh, moh láá kuáđđám luodâs ton ääigi ulmuid já uáinoo ain-uv tááláá ääigi ohtsâškoddeest. Assimilaatiopolitik, nälibiologisâš jurdâččem láá lamaš uási taan historjást. Asâttâhškoovlâid juttii maŋgâ suhâpuolvâ. Onne almostittum raapoort lii puáhtám oovdân taam eellum, távjá rašes historjá sämmilij jieijâs muštâlussân.
Taah feeriimeh láá laiđim távjá heeppâdvuotân jieijâs identitetist. Maaŋgâs lii valjim čiehâđ sämivuođâ uáinojeijee meerhâid, kielâ, mááccuh, tuojijd, ärbivuovijd já muusik. Suáđi maŋa asâttâhškoovlâin párnááh karttii feeriđ viehâvääldi jieškote-uv haamijn. Motomeh, puáhtá ettâđ cevzein, kovvejeh feeriimijdis kivsedem saajeest saanijn pijnedem.
Tágáreh traumah iä pääsi oovtâ suhâpuolvân. Toh uáinojeh ain-uv maaŋgâin perrui já siärváduvâin. Toh uáinojeh mielâtiervâsvuođâ čuolmân, jávuttesvuottân já piergiittâllâm kulttuurin – juurdân, et pággu piergiđ. Iše ij pyevti uuccâđ, tondiet ko lii oppum, et ij pyevti lyettiđ muide ko olssis. Taat epiluáttámuš uulât meid palvâlusvuáhádâhân. Maaŋgâs ij tuostâ uuccâđ iše, veikkâ tom tarbâšičij. Jiešsormeh láá eromâšávt arktisii kuávlu algâaalmugij seervist stuorrâ čuolmâ. Tot uáinoo meid sämmilijn. Jiešsurmijd láá vissásávt siämmáá maŋgâ suujâ ko láá jiešsormeh-uv. Kuittâg algâaalmugij feerim sosiallij já kulttuurlij ráhtusij aainâs-uv uásild tuššâm áiccoo ohtân suijân jiešsormejámulohon, mii lii aaleeb ko väldiaalmugist. Meid kulttuurlávt torvolii já jieijâskielâlii palvâlus, eromâšávt mielâtiervâsvuotâpalvâlusâi vänivuotâ lii sáttám vaiguttiđ toos. Mun lam uáinám, et iše occee já iše fällee palvâlus iä lah kuáhtám, veikkâ olmooš lii keččâlâm uuccâđ iše.
Onne mij lep kuullâm sämmilij já Suomâ staatâ koskâsii tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio oovdân pyehtim aašijn. Taat proosees aalgij mottoom muddoost vááijuv 10 ihheed tassaaš. Tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissioh láá aalmugijkoskâsávt kevttum tyejipiergâs já instrument, moiguin puáhtá pyehtiđ uáinusân tagarijd suhâpuolvâid rastaldittee ráhtusijd, moh paijeentuálih olgoštem já eresárvusâšvuođâ já estih tuođâlii oovtâviärdásâšvuođâ olášume. Sämmilijd tuotâvuotâ- já sovâdâttâmproosees lii lamaš lussâd, mut velttimettum. Tot lii išedâm mii addiđ moonnâm ääigi vaiguttâsâid ulmuid já siärváduvváid.
Mun lam peessâm uáiniđ, et komissio ij lah tuše kuullâm sämmilijd. Tot lii meid karttâm kuáhtáđ tom tuođâlâšvuođâ, mii lii mijjân uápis: epiluáttámuš, várugâsvuotâ já palo. Taah tobdoh iä lah šoddâm sujâittáá, pic toh láá uási kuhes historjást. Kuittâg, komissio lii čáittám, et luáttámuš hammim lii máhđulâš.
Jo tooláá proosees aalgâst páhudui, et täi traumai kieđâvuššâm nuuvt ovtâskâs ulmuu tääsist ko kollektivlávt šadda leđe lussâd já epieettisâš, jis psykososiallâš toorjâ ij liččii fáállun. Suomâ puáhtá-uv leđe čiävláá tast, et taat proosees lii olášuttum áinoošlajâsijn vuovvijn. Tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio paaldân vuáđudui sämmilâš psykososiallii torjuu ohtâdâh Uvjj-Uvjâ-Uvja, mii uáivild uuvjâ kuulmâ Suomâst sarnum sämikielân. Sämmiliih láá lamaš fáárust ohtâduv vuáđudem puoh muddoin. Suomâst iä lah lamaš ovdil fáállun jieijâskielâliih já kulttuurmiäldásiih mielâtiervâsvuotâpalvâlusah sämmilij várás. Ton tárbu lii šoddâm čielgâsin taan pargo ääigi. Tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio pargo nuuhâm ij looppât psykososiallii torjuu táárbu, pic tot sáttá joba lasettiđ tom. Uvjâ-ohtâduv vuáđudem lii lamaš koŋkretlâš lävkki, mii lii šoddâm tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio ooleest já mii lii jo puáhtám sämmilii ohtsâškoodán uđđâ tehálii palvâlus.
Uuvjâ ulme já ”mandaat” lii sämmilij pyereestvaijeem puáránem. Mij porgâp ton oovdân, et čieŋâlis ”normalvuođâ” syelipihtâsijd kárvudâttâm historjáliih häävih iä innig miäruštâlâččii puátteevuođâ. Mij išedep rähtiđ pyereeb ”normal”, moos iä kuulâ jiešsormeh, uáivádâsah tâi viehâväldi. Taat siärváduvlâš pargo já siärváduvliih savâstâlmeh láá čoovdâsajaduvâst.
Tot váátá saje hammim, mast olmooš puáhtá leđe taggaar ko lii, sárnuđ jieijâs kielân já šoddâđ iberduđ jieijâs tuáváá uáinust. Kielâ ij lah tuše viestâdem riäidu, tot kuáddá identitet já áárvuid. Taat uáinoo kielâtrauman, mast kielâ tuáimá traumasymptomij pacâtteijen já taha jieijâs kielâ maasâd väldimist kievrâs tobdovaljaas proosees, mast ferttee kieđâvuššâđ maaŋgâi suhâpuolvâi heeppâdvuođâ já monâttâsâi tobdoid.
Uvjâ fáálá palvâlusâid kuulmâ sämikielân já suomâkielân. Digitalliih čuávduseh láá velttimettumeh, vâi palvâlus puáhtá väniresursijguin pyehtiđ aalmuglávt jyehi kuávlui kiävtun. Stuorrâ uási sämmilijn ääsih sämikuávlu ulguubeln. Tánávt mij visásmittep, et toorjâ lii finnimnáál tast sorjohánnáá, et kost áásá. Vyeligis kozzâš palvâlusâiguin mij viggâp toos, et iše puáhtá uuccâđ älkkeht já nálášuumeest polâhánnáá. Tot lii tehálâš siärváduvâin, main iše uuccâm mielâtiervâsvuotâčuolmáid lii lamaš vaigâd.
Tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio lii puáhtám koŋkretlii uđđâ palvâlus sämmilii ohtsâškoodán. Tot lii merhâšittee lävkki, mut pargo ij uážu joskâđ taas. Onne almostittum raapoort lii, tego mij lep kuullâm, vuáđu, moos puáhtá huksiiškyettiđ ohtsii ibárdâs já oovtâviärdásâšvuođâ. Tot lii čoovdâ toos, et moonnâm ääigi häävih iä innig sirduu puáttee suhâpuolváid.
Takkâ tijjân puohháid. Giitos eatnat!